Navigacija

Susitikimas su daugkartiniu Lietuvos sporto čempionu, disko metiku Virgilijumi Alekna
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 5, 2018
Gimnazija iš vidaus












Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018

















Svarbu
Blogas
news image
Tiek daug sužinojo ir pamatė „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai!

Ar bent įsivaizduojate, kokį siaubą teko patirti politiniams kaliniams KGB kalėjime? O ar esate regėję tremtinių gyvenimą Sibire?

Tiek daug sužinojo ir pamatė „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai!

Pažintinė, edukacinė veikla, vykdoma netradicinėje aplinkoje yra labai naudinga. Šių metų spalio 13d. 43 ąžuolyniečiai, antrų gimnazijos klasių atstovai, išsiruošė į sostinę kartu su lietuvių kalbos mokytoja V. Dulevičiene ir istorijos mokytoja A. Nemickiene. Pirmoji kelionės stotelė - Vilniaus getas. Šis Vilniaus getas skirtas į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį, skiriamąja getų linija tapo dabartinė Vokiečių gatvė. Didysis Vilniaus getas driekėsi per dabartines Rūdininkų, Strašiūno, Dysnos, Mėsinių gatves, jame gyveno per 33 tūkst. žydų. Mažajame gete, įkurtame Stiklių, Žydų, M. Antokolskio ir Gaono gatvėse, buvo izoliuoti per 11 tūkst. žydų. Vilniaus getas oficialiai likviduotas 1943 metų rugsėjo 23-iąją.

Skaityti toliau >>>

 

Antroji stotelė – „Okupacijų ir laisvės kovų“ muziejus, įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Turėjome galimybę apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, daugybę eksponatų, liudijančių skaudžius prisiminimus. Anot II A klasės mokinės Augustės Daugėlaitės, nuo pat pirmos minutės, vos įžengus į drėgme ir pelėsio kvapu persisunkusius požemius, užgniaužė kvapą. Autentiškos tų laikų vidaus erdvės, ankštos patalpos, kankinimo kameros, slėpusios, o šiandien liudijančios skaudžiausius nekaltų žmonių išgyvenimus bei dramatiškas patirtis, nejučia audrino vaizduotę, o liūdnos emocijos ėmė viršų, stingdė kraują. Visa tai neleido nuobodžiauti ar laukti ekskursijos pabaigos. Atvirkščiai, be galo įtraukė ir žadino norą nuodugniau domėtis vienu nelaimingiausių ir žiauriausių įvykių mūsų istorijoje – genocidu, vykdytu nuo 1940 metų antrosios pusės iki pat 1991 metų rugpjūčio. Niekada neturėjau progos taip arti prisiliesti prie mūsų tautos, šalies, jos žmonių krauju apšlakstytos praeities. Džiaugiuosi, turėjusi puikią progą akivaizdžiai pažinti ir net pajausti vieno skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių.

Trečioji ekskursijos dalis - vienos dalies monospektalis „Ledo vaikai“ pagal spektaklio režisierės ir pjesės autorės Birutės Mar tėvų prisiminimus apie 1941–1956 m. Lietuvos tremtinių gyvenimą Sibire, Pjesėje panaudoti autentiški tremtinių eilėraščių fragmentai, motyvai iš D. Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ bei E. Gudonytės „Karta nuo Sibiro“, nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio, KGB muziejų rinkinių, šeimos archyvo ir tremtinio G. Martynaičio piešiniai. Turiningai praleista diena Vilniuje, praplėtė mūsų akiratį bei pakurstė norą plėsti žinias apie mūsų šalies ir jos gyventojų praeitį.

 

http://www.azuolynogimnazija.lt/uploads/blog/holokaustas/h2.jpg

http://www.azuolynogimnazija.lt/uploads/blog/holokaustas/h2.jpg

Paskutinį kartą atnaujintas: 2018-11-07 14:11:20

Svarbu
Sveikatos dienai
Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai
blog image

Lapkričio 14 d. mūsų gimnazijos 2b klasės mokiniams buvo suorganizuota netradicinė  istorijos pamoka. Socialinių mokslų kolegija vykdė ŠMM projektą „Pažink Vakarų Lietuvos kultūrinį paveldą jaunimo akimis.“ Pamoką  vesti atvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė ir Socialinių mokslų kolegijos atstovės.  Pagrindinė pamokos tema buvo „Klaipėdos kraštas – penktasis Lietuvos etnografinis regionas“. Jos metu mokiniai susipažino su Mažosios Lietuvos krašto istorija, kultūra, taip pat kuo šis kraštas ypatingas ir skiriasi nuo kitų Lietuvos etnografinių regionų. Įgyję naujų žinių, gimnazistai galėjo išbandyti savo jėgas protmūšyje „Ar pažįsti Mažąją Lietuvą?“, kurį vedė Socialinių mokslų kolegijos atstovės. Visiems puikiai sekėsi atsakinėti į klausimus, todėl protmūšio rezultatai labai nudžiugino organizatores. Taip pat buvo pristatyta studentų fotografijų paroda. Ji puoš mūsų gimnazijos koridorių dar visą savaitę. Mokiniai išėjo iš pamokos kupini geriausių emocijų ir susikrovę didžiulį kraitį naujų žinių.

 

2018-11-18 Autorius: Marija Šarnauskaitė, 2b klasė
blog image

Šiais mokslo metais mūsų gimnazija buvo atrinkta dalyvauti pilietinio ugdymo projekte „Pažink valstybę“. Pagrindinis jo tikslas yra paskatinti mokyklų bendruomenę imtis pilietinės atsakomybės ir bendradarbiaujant su valstybės institucijomis spręsti aktualias visuomenei problemas. Projekto metu yra siekiama stiprinti mokinių politinį raštingumą, skatinti mokinių pilietinį aktyvumą.

Projektas yra skirstomas į tris etapus: pirmo etapo metu išskiriama konkreti problema ir bandoma ieškoti sprendimo būdų mokyklos viduje; antro etapo metu problemos sprendimų ieškoma bendradarbiaujant su tam tikra vietos vadžios institucija; trečio etapo metu vykdomi pažintiniai mokinių ir mokytojų vizitai į valstybės institucijas Vilniuje.
Skaityti toliau>>>

 

2018-11-14 Autorius: Marija Šarnauskaitė, IIb
blog image

Visiems pirmokams pirmi metai naujoje mokykloje tampa tikru iššūkiu, jie patiria padidėjusį krūvį, stresą ir nemigą. Todėl nusprendžiau apklausti visų pirmų klasių mokinius apie jų poilsį ir miegą. Iš surinktų rezultatų ir padarytos išvados galime matyti, kad mokiniai apie 5-ias valandas per parą naudoja išmaniuosius telefonus ar kitokią įrangą. Pagal paros normą (3 val.) tai yra per daug. Na, o telefonui skleidžiant dirbtinę šviesą, nemažai atkeliauja ir mėlynos spalvos šviesos. Į ją labai jautriai reaguoja mūsų akies tinklainėje esančios ganglijo ląstelės. Šios ląstelės nurodo smegenims perjungti paros laikrodį. Taigi, vis dažniau naudojant išmanųjį telefoną, miegas sutrumpėja nuo 67 min. ir daugiau. Kad to išvengtume, reikia dažniau būti gryname ore ir saulės šviesoje, kurioje beveik nėra miegui galinčios pakenkti šviesos. Taip pat yra sumažėjęs mokinių miego laikas. Užuot miegoję nuo 8–10 valandų, dauguma jų miega apie 6–7 valandas. Nemigos kaina didelė - dėl jos yra sumažėjęs darbo produktyvumas, padidėjęs irzlumas, nerimas ar net vėlavimas į pamokas. Kad tai pasikeistų ir jaustumėmės žvalūs, reikia sunormalizuoti miego režimą ir stengtis užmigti iki 24 valandos. Miegas apibrėžiamas kaip mažesniu jautrumu ir judrumu pasižyminti elgsena, kurią galima nesunkiai sutrikdyti. Vadinasi, kad miego funkcija yra susijusi ne su prisiminimų tvarkymu ar pagalba mokantis, o daugiau su paties organizmo išsaugojimu. Taigi praleisdami daugiau laiko natūralioje šviesoje ir sutvarkę savo miego režimą mes išliksime žvalūs ir puikiai jausimės kiekvieną dieną.

2018-11-13 Autorius: Dija Adomaitytė, 1d
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas