Navigacija

Vilties aitvaras
Apžvalgos Birželio 14, 2020
Gimnazija iš vidaus









Ispanija
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 27, 2019


























Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Blogas
,,Tu mums viena“ – renginys Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Vasario 2-ą  dieną, penktadienį, Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijoje vyko šokių, tautinių kostiumų, regionų tarmių ir kulinarinio paveldo šventė ,,Tu mums viena“. Išskirtinis renginys, skirtas paminėti Lietuvos atkūrimo 100-metį, subūrė apie 180 svečių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų bei Latvijos. Suvalkijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Latvijos regiono Latgale atstovai kalbėjo savo krašto tarmėmis, stebino žiūrovus įdomiais ir linksmais šokiais, be to, pristatė tautinius kostiumus bei išskirtinio kulinarinio paveldo patiekalus. Pagrindinis renginio tikslas - susipažinti su Lietuvos ir Latvijos etnografinių regionų tradicijomis bei įrodyti, kad mums jos svarbios, perduodamos iš kartos į kartą jau šimtą metų...

  Šventės pirmosios dalies metu vedėjai A. Gustaitis ir N. Smaguris, papasakoję legendą apie Lietuvos ir Latvijos susikūrimą, supažindino su Dzūkijos etnografiniu regionu. Žiūrovai sužinojo, jog šis pietų Aukštaitijos regionas dar vadinamas Dainava - dainų kraštu. O Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis ,,Tarškutis“, Dzūkijos atstovai, tarmiškai kalbėjo, atliko lietuvių liaudies šokius ir grojo skrabalais, armonika bei kitais instrumentais. Jų ypač nuotaikingas pasirodymas privertė pajudėti net žiūrovus ir buvo palydėtas palaikančiomis ovacijomis. Aukštaitija - legendomis apipintas ežerų kraštas, anksčiau vadintas tikrąja tėvyne. Jam atstovavo Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Siaustinis“. Jos nariai šoko ir aukštaičių tarme sekė pasaką. Trečiasis regionas – Suvalkija, arba Sūduva, Užnemunė. Vedėjai pralinksmino anekdotu, pašiepiančiu tariamą suvalkiečių savybę šykštumą. Paminėtos šio krašto iškilios asmenybės: V. Kudirka, J. Jablonskis, S. Nėris, J. Basanavičius. Merginų liaudiškų šokių grupė ,,Norija“ iš Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos plačiau supažindino su Suvalkija. Taip pat atvyko Žemaitijos, garsėjančios dailidėmis, siuvėjais, kalviais, atstovai. Tai – Kretingos raj. Salantų gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė. Kaip šventės dalyviams priminė vedėjai, Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas anksčiau buvo vadinamas lietuviško žodžio lopšiu. Mat šiame krašte pasirodė M. Mažvydo „Katekizmas“, lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičio poema ,,Metai“, čia kūrė I. Simonaitytė. Beje, Klaipėdos krašto gyventojai vadinti lietuvninkais. Mažajai Lietuvai atstovavo net keli kolektyvai: Šilutės raj. Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvas ,,Skalviai“, Klaipėdos ,,Gedminų“ progimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Gedmina“, Klaipėdos VŠĮ ,,Edukateka“ vaikų šokio studijos merginų grupė bei pačių šventės organizatorių Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė ,,Auštra“. ,,Ąžuolyno‘‘ gimnazija sulaukė svečių ir iš Latvijos regiono Latgale. Latvijos Balvi gimnazijos jaunimo šokių grupė ,,Purenite“ latvių kalba sekė pasaką, šoko, merginos atliko latvių liaudies dainą. Žiūrovus labiausiai sužavėjo šio kolektyvo paskutinis liaudiškas šokis su modernizuota muzika.

   Po koncerto vyko kulinarinio paveldo degustacija. Kiekvieno regiono atstovai kvietė paskanauti išskirtinių savo krašto patiekalų. Dzūkai vaišino varškės sūriu, krosnyje kepta namine duona, Aukštaitija – žagarėliais. Sužinojome, kad Suvalkija garsėja saldiniais sūriais, skilandžiais, o Žemaitijos vienas pagrindinių patiekalų – bulvės su kastiniu. Mažosios Lietuvos atstovai ragino paragauti kekso, kavos (seniau vadintos kafija), taip pat šis kraštas gamina vaflius (buvo vadinami vofeliais), naminį sūrį (vadintas kėžiu). Svečiai iš Latvijos galėjo pasigirti namine duona, kisieliumi bei gardžiomis bandelėmis su lašinukais.

  Trečiosios dalies  renginio dalies metu svečių laukė folklorinių šokių vakaras. Jo tikslas – išmokti bent vieną iš folklorinių šokių, kurių mokė kiekvieno etnografinio regiono kolektyvas, jo mokytojai. Dzūkai išmokė pašokti ,,Suktinuką‘‘, linksmapolkę, klaipėdiečiai - ,,Gransferą“, buvo parodytas šokis – žaidimas ,,Kiškelis bebėgdams‘‘, aukštaitiškas šokis ,,Šėriau šėriau sau žirgelį“, o latviai išmokė šokti valsą. Folklorinių šokių vakaras suvienijo daug kolektyvų, drauge šoko ir patys mažiausieji, neatsilikdami nuo vyresniųjų, ir mokytojai. Šios šventės dalies metu tvyrojo džiugi nuotaika, bendri šokiai privertė šypsotis kiekvieną. Na, o šventės pabaigoje svečiams buvo įteikti padėkos raštai, vėtrungės, visada parodysiančios kelią į Klaipėdą, bei apyrankės su Lietuvos vėliavos spalvomis, kurios primins šią Lietuvos 100-mečio paminėjimo šventę.

   Renginį inicijavo šokio mokytoja metodininkė Loreta Margarita Černeckienė, organizavo direktoriaus pavaduotoja V.Rudokienė, režisavo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė, režisierė metodininkė A.Urbšienė, šventę organizuoti  padėjo direktoriaus pavaduotoja J.Ulrichaitė, technologijų  mokytoja metodininkė  N.Pamparienė, technologijų vyr.  mokytojas R.Žmijauskas, dailės mokytoja metodininkė V.Morkūnaitė. Šventės ,,Tu mums viena“ dalyviai susipažino bei pagilino jau turimas žinias apie Latvijos Latgalės  ir visus Lietuvos regionus.

   Toks vienijantis pačius lietuvius ir tautas renginys galėtų tapti kasmetinis, kad kuo geriau pažintume įvairius kraštus. Dėkojame visiems dalyvavusiems kolektyvams, juos ruošusiems mokytojams bei aktyviems organizatoriams už įsimintiną dieną. Tikiuosi, kad visi geriau pažino regionus, įgijo naujų žinių ir laikas buvo praleistas tikrai linksmai ir naudingai.

 

                                                                                   

 

 

Paskutinį kartą atnaujintas: 2018-02-20 09:35:01

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Nuotolinėje Vidurio Europos matematikos olimpiadoje (MEMO 2020) Lietuvos atstovai iškovojo vieną sidabro medalį ir du pagyrimo raštus. Sidabro medalį pelnė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinys Dovydas Vadišius (mokytoja Vilija Šileikienė).

Publikuota Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2020-09-07

Sėkmingiausiai brandos egzaminus išlaikiusiems klaipėdiečiams abiturientams – išskirtinė dovana. Jiems bus surengtas mero priėmimas – padėka ant miestą reprezentuojančio laivo „Brabander“ denio.

Publikuota Dienraštis „Klaipėda“ 2020-08-22
Naujausi blogo įrašai
blog image

Šie mokslo metai tikrai buvo kitokie. Niekas net negalėjo pagalvoti kaip viskas gali greitai pasikeisti. Atsibundi vieną rytą, o tavo gyvenimas jau kitoks.
Visai kaip ir 1941 birželio 14 dieną...
Užbaigti mokslo metus ir pasitikti vasarą pirmokai nusprendė minint Gedulo ir vilties dieną. Paskutinę klasės valandėlę susitikome prie jūros. Prisiminėme mūsų šalies istoriją, domėjomės bei pasidalinome vieni su kitais Lietuvos gyventojų trėmimo istorijomis iš artimiausios aplinkos.
Viską vainikavome pilietine iniciatyva „Vilties aitvaras“. Aitvaras — tai vilties simbolis, kad viskas bus gerai svarbu tik turėti ryžto ir svajonę tai įgyvendinti.
Todėl mūsų aitvaras sudarytas iš gyvų žmonių, kurie žino, prisimena ir svajoja.

2020-06-15 Autorius: Lina Viltrakienė, I klasių vadovė
blog image

Koks platus šio žmogaus pasaulis, tiek daug joje telpa spalvų. Gera žinoti, kad šiandien mes turime tokių nuostabių jaunų žmonių, nepaliaujamai ieškančių ir atrandančių naujus dalykus, siekiančių išbandyti viską, ką gali pasiūlyti gyvenimas.  Ji su savo bendraklasiais visada stengėsi, kad mūsų kartu praleistas laikas būtų kuo įvairesnis.  Šarlota – žmogus, negalintis gyventi nė minutės be veiklos,  ji nepailstanti organizatorė, kupina įvairiausių idėjų, minčių ir jomis mokanti uždegti kitus. Kas, jeigu ne Šarlota, įtrauks į veiklą savo klasės draugus ir kitus gimnazijos mokinius?  Ji buvusi mokinių parlamento narė. Kaip žmogus, Šarlota labai šilta ir komunikabili, niekada neatsisakys pabendrauti su tais, kurie šalia jos, – bendraamžiais, mokytojais... Ji pastebės šalia esančio asmens nuotaiką ir ras tinkamą žodį padrąsinti, užjausti.

Skaityti toliau...

 

2020-06-01 Autorius: Klasės vadovė Rima Miknevičienė
blog image

„Skrendant lėktuvu į Ispaniją jau norėjosi verkti, nes prisiminiau, kad reikės grįžti.“ (Gabija Joknytė, trečiokė)

„Man ir grįžus tebesinori kalbėti ispaniškai.“ (Povilas Carev, pirmokas)

 2020 m. vasario 13–21 d. grupelė „Ąžuolyno“ gimnazijos ispanų kalbos besimokančių moksleivių su lydinčiomis mokytojomis ir keliomis Klaipėdos universiteto ispanų kalbos kursantėmis nukeliavo į pačius Europos pietus – į Kadiso miestą (Cádiz, Ispanija) Atlanto pakrantėje. Kelionei buvo parengta intensyvi mokomoji ir kultūrinė programa. Moksleiviai dalyvavo specialiai šiai grupei suorganizuotuose ispanų kalbos kursuose „Taller de inmersión en la lengua española y su cultura“ (iš viso 8 valandos). Kursai vyko Kadiso universiteto Šiuolaikinių kalbų mokymo centre (CSLM, Centro Superior de Lenguas Modernas); dėstytoja Macarena Gómez Cabrales į mokomąją programą sumaniai įtraukė visus, kad ir skirtingą ispanų kalbos lygį turinčius kursų dalyvius ir liko labai patenkinta pasiektais rezultatais. Centro darbuotojai pakomentavo, kad mūsų moksleiviai pagal savo amžių jiems pasirodė itin motyvuoti, brandūs!

Tęsinys...

2020-03-12 Autorius: Jūratė Derukaitė