Navigacija

Susitikimas su daugkartiniu Lietuvos sporto čempionu, disko metiku Virgilijumi Alekna
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 5, 2018
Gimnazija iš vidaus












Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018

















Svarbu
Mūsų mokiniai
Po 30 metų...

2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.

Skaityti toliau

PRANAS BUTKUS, gimnaziją baigęs 2008 metais

Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.

Skaityti toliau

VILIUS PRANCKAITIS, gimnaziją baigęs 2011 metais

Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.

Skaityti toliau

Maksim Solovjov, gimnaziją baigęs 2011 metais

Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.

Skaityti toliau

Herkus Gudavičius

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Skaityti toliau

Gilbertas Umbražūnas

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Skaityti toliau

VILIUS NARBUTAS, gimnaziją baigęs 2009 metais

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Skaityti toliau

Padėka

Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės  - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę.  Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.

Skaityti toliau

Prisiminimai apie mokyklą...

Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja  Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.

Skaityti toliau

Svarbu
Sveikatos dienai
Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai
blog image

Šiais mokslo metais mūsų gimnazija buvo atrinkta dalyvauti pilietinio ugdymo projekte „Pažink valstybę“. Pagrindinis jo tikslas yra paskatinti mokyklų bendruomenę imtis pilietinės atsakomybės ir bendradarbiaujant su valstybės institucijomis spręsti aktualias visuomenei problemas. Projekto metu yra siekiama stiprinti mokinių politinį raštingumą, skatinti mokinių pilietinį aktyvumą.

Projektas yra skirstomas į tris etapus: pirmo etapo metu išskiriama konkreti problema ir bandoma ieškoti sprendimo būdų mokyklos viduje; antro etapo metu problemos sprendimų ieškoma bendradarbiaujant su tam tikra vietos vadžios institucija; trečio etapo metu vykdomi pažintiniai mokinių ir mokytojų vizitai į valstybės institucijas Vilniuje.
Skaityti toliau>>>

 

2018-11-14 Autorius: Marija Šarnauskaitė, IIb
blog image

Visiems pirmokams pirmi metai naujoje mokykloje tampa tikru iššūkiu, jie patiria padidėjusį krūvį, stresą ir nemigą. Todėl nusprendžiau apklausti visų pirmų klasių mokinius apie jų poilsį ir miegą. Iš surinktų rezultatų ir padarytos išvados galime matyti, kad mokiniai apie 5-ias valandas per parą naudoja išmaniuosius telefonus ar kitokią įrangą. Pagal paros normą (3 val.) tai yra per daug. Na, o telefonui skleidžiant dirbtinę šviesą, nemažai atkeliauja ir mėlynos spalvos šviesos. Į ją labai jautriai reaguoja mūsų akies tinklainėje esančios ganglijo ląstelės. Šios ląstelės nurodo smegenims perjungti paros laikrodį. Taigi, vis dažniau naudojant išmanųjį telefoną, miegas sutrumpėja nuo 67 min. ir daugiau. Kad to išvengtume, reikia dažniau būti gryname ore ir saulės šviesoje, kurioje beveik nėra miegui galinčios pakenkti šviesos. Taip pat yra sumažėjęs mokinių miego laikas. Užuot miegoję nuo 8–10 valandų, dauguma jų miega apie 6–7 valandas. Nemigos kaina didelė - dėl jos yra sumažėjęs darbo produktyvumas, padidėjęs irzlumas, nerimas ar net vėlavimas į pamokas. Kad tai pasikeistų ir jaustumėmės žvalūs, reikia sunormalizuoti miego režimą ir stengtis užmigti iki 24 valandos. Miegas apibrėžiamas kaip mažesniu jautrumu ir judrumu pasižyminti elgsena, kurią galima nesunkiai sutrikdyti. Vadinasi, kad miego funkcija yra susijusi ne su prisiminimų tvarkymu ar pagalba mokantis, o daugiau su paties organizmo išsaugojimu. Taigi praleisdami daugiau laiko natūralioje šviesoje ir sutvarkę savo miego režimą mes išliksime žvalūs ir puikiai jausimės kiekvieną dieną.

2018-11-13 Autorius: Dija Adomaitytė, 1d

Ir praeisim mes kojom,
Nepraeisim akim
Visa tai, ką vadinam
Ta saldžia dabartim.

Gal net gersim iš vieno
puodelio,
Bet ne vienu metu.
Ir kaip liūdna, nes gera,
Nes buvo kartu.

Ir ant grindinio miesto
Nukritus saga,
Pasilenkus paimti,
Tokia artima.

Ir triukšmingoje gatvėje
Aukšta figūra
Laiko rankoje ranką,
Nei laikyt derama.

..........................................

Ir aš būsiu, kiek reiks
Ar kiek tu norėsi.
Kaip pakelį gumos į kišenę
Mane įsidėsi.

Išgaruosiu aš mėta,
Gal tau net pavirsiu
medum,
Srauniaisiais upeliais,
Nuosavu tavo dangum.

___________________________

 

2018-11-12 Autorius: Ketvirtokės kūryba
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas