2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.

Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.

Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.

Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės  - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę.  Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.

Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja  Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.