Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.
Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.
Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.
Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.
Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje duris atvėrė ISM „Verslo klasė“ – pirmoji tokia uostamiestyje. Modernioje klasėje bus plėtojami šiuolaikinio mokymo metodai, siekiant sustiprinti moksleivių ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo žinias. Pamokas ves mokytojai ir ISM universiteto dėstytojai bei alumnai.
„Mus ištiko laisvė.“
Tokiais žodžiais Lietuvos visuomenininkas Leonidas Donskis apibūdina kovo 11-ąją dieną pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Laisvė būti savimi, didžiuotis savo tauta.
Kovo 11- oji garsiai nuskambėjo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje ir suvirpino širdies stygas geriausiomis „Roko maršo“ dainomis. „Roko maršas“ - tai muzikos festivalis 1987–1989 m. žadinęs lietuvius nuo sovietmečio apatijos, suteikęs tautai jėgų siekti nepriklausomybės.
Antrų gimnazijos klasių mokiniai kartu su instrumentine grupe drebino sceną atlikdami „Anties“ dainą „Kažkas atsitiko“, įkvėpė revoliucinę nuotaiką vienintele tiesa - „Lietuva – tai jėga“ ir atliko legendinę „Fojė“ dainą „Laužo šviesa“.
Džiaugiamės nuostabiomis vedėjomis, dėkojame renginio organizatoriams ir žiūrovams! Už nuotraukas ačiū @Užfiksavau
Branginkime ir vertinkime laisvę, esminį laimingo gyvenimo šaltinį. Tegul jis nesenka, tegul augina gražiausius jausmus mūsų širdyse.
Sausio trečiasis sekmadienis - Pasaulinė sniego diena. Ta proga vasario 5-9 dienomis Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinės fizinio ugdymo pamokas pasitiko su šiaurietiško ėjimo lazdomis
rankose. Visą savaitę merginos ėjo į lauką ir mokėsi šiaurietiško ėjimo technikos. Ją įvaldyti padėjo įvairūs pratimai bei mokytojų patarimai. Tokios pamokos padėjo mokinėms įkvėpti gryno oro ir bent trumpam pailsėti nuo kasdienybės.
Pasaulinė ligonių diena šiemet minima jau 32-ąjį kartą. Popiežius Jonas Paulius II 1992 metais vasario 11-tąją paskelbė Pasauline ligonių diena. Šią dieną žmonės raginami melstis už sergančiuosius ir aplankyti ligonius. Linkėdami greičiau pasveikti pacientus lankė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos gimnazistai. Daugiau nuotraukų...