Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.
Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.
Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.
Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.
Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Klaipėdos dramos teatre įvyko aštuonioliktas moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas „Lietuviško žodžio šviesoje“, kuriame dalyvavo arti šimto moksleivių.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.
Šiais mokslo metais „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai turėjo puikią progą leistis į smagią kelionę po Šiaurės Europos šalis. Mūsų nuotykis prasidėjo Estijos sostinėje Taline. Pasivaikščioję po žavų senamiestį ir pasigrožėję miesto vaizdais, sėdome į keltą ir išplaukėme į Švedijos sostinę Stokholmą. Čia praleidome puikią dieną tyrinėdami istorinį senamiestį, lankydami žymias vietas ir mėgaudamiesi nuostabiu oru, kuris mus lydėjo visos kelionės metu. Vienas įspūdingiausių sustojimų buvo apsilankymas garsiajame Vazos muziejuje, kuriame pamatėme iš jūros iškeltą ir puikiai išsilaikiusį XVII a. karo laivą „Vasa“. Šis muziejus paliko įsimintinų įspūdžių ir praturtino mūsų žinias apie Švedijos istoriją. Vakare vėl sugrįžome į keltą, kuriame labai smagiai leidome laiką – bendravome, šokome, stebėjome saulėlydį ir džiaugėmės draugų kompanija.
Skaityti toliau...
Pirmadienio vakarą (gegužės 19 d.) gimnazijoje turėjome ypatingai jaukų, šiltą ir net saulėtą vakarą – susitikimą. Pas mus atvyko Eglė ir
Rimvydas Vaitkevičiai. Tai šeima, auginanti net 20 vaikų. Eglė nuoširdžiai ir atvirai pasakojo, kaip vyksta gyvenimas jų gausioje šeimoje (Gentyje), su kokiais iššūkiais jie susiduria, kaip sprendžia problemas. Gerų santykių su paaugliais pagrindas, kaip akcentavo Eglė – tai abipusiai susitarimai, kurie priimami esant gerai nuotaikai. Ir
dar, labai svarbu, kad mama būtų LAIMINGA. Tada ir namuose vyrauja ramybė ir darnūs santykiai. Dar vienas akcentas – jei jau vaikus baudžiame, tai bausmės turi būti apibrėžtos laiko atžvilgiu (ne per ilgos). Išgirdome, kaip Eglė ir Rimvydas tapo globėjais, kaip pas juos namus surado net 17 globos ieškančių paauglių.
Vakarą moderavo teatro mokytoja Auksė. Nuoširdus ačiū jai.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems tėveliams, socialinei pedagogei Deimantei ir pavaduotojai Vidai už visokeriopą pagalbą ir palaikymą.
Na o didžiausias AČIŪ jums, Egle ir Rimvydai, už tai, ką darote, kaip darote ir už tai, kad dalinatės.