Navigacija

Šokių vakaras
Renginiai Vasario 6, 2020
Gimnazija iš vidaus






Ispanija
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 27, 2019


























Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Mūsų mokiniai
VILIUS PRANCKAITIS, gimnaziją baigęs 2011 metais

Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.

Skaityti toliau

PRANAS BUTKUS, gimnaziją baigęs 2008 metais

Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.

Skaityti toliau

VILIUS NARBUTAS, gimnaziją baigęs 2009 metais

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Skaityti toliau

Padėka

Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės  - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę.  Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.

Skaityti toliau

Po 30 metų...

2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.

Skaityti toliau

Maksim Solovjov, gimnaziją baigęs 2011 metais

Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.

Skaityti toliau

Herkus Gudavičius

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Skaityti toliau

Gilbertas Umbražūnas

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Skaityti toliau

Prisiminimai apie mokyklą...

Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja  Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.

Skaityti toliau

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Prie savaitgalį visame pasaulyje vykusio vieno įdomiausių žaidimų industrijos renginių - hakatono „Global Game Jam“  - jau tradiciškai prisijungė didieji Lietuvos miestai. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke susitiko apie trys dešimtys dalyvių, nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro kūrusių kompiuterinių žaidimų prototipus.

Publikuota Klaipėda aš su Tavimi! 2020-02-04

2019 m. lapkričio 28 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad viktorinos „Mokesčiai sugrįžta kiekvienam“ finale nugalėjo ir geriausiai šiemet mokesčius išmananti komanda tapo „Z karta“ iš Klaipėdos, „Ąžuolyno“ gimnazijos.

Publikuota Vakarų ekspresas 2019-11-28
Naujausi blogo įrašai
blog image

„Šokis – tai poezija, kuria kartais atskleidžiama daug daugiau, negu galima pasakyti gražiausiais ir prasmingiausiais žodžiais,”- tokiomis mintimis šokio vadovė Loreta Margarita Černeckienė pasveikino „Pramoginių šokių vakaro” dalyvius bei svečius.

Vasario 6 vakarą gimnazijos III bei IV klasių mokiniai aktyviai  dūzgė šokių aikštelėje. Gimnazistaii visus mokslo metus ruošėsi šiai šventei: mokėsi įvairių žingsnelių, derinių, patys teikė pasiūlymų ir kartu su mokytoja sukūrė pasigėrėjimo vertas kompozicijas. Svarbu paminėti, jog dauguma moksleivių pasirinko šokio pamokas neturėdami jokios patirties, tačiau padaryta pažanga džiugino tiek mokytojus, tiek tėvelius. Vakaro metu išvydome lotynų, klasikinių, šiuolaikinių šokių: šokome tango, čia čia, lėtą ir Vienos valsus, džiaivą, sambą, salsą, kantri stiliaus šokius, tradicinį graikų sirtakį ir kitus. Ne paslaptis, jog „Ąžuolyno” gimnazija džiaugiasi ne tik smalsiais ir talentingais moksleiviais, bet ir viską suspėjančiais šokančiais mokytojais. Mokytojų penketukas koncerte pasirodė ypač nuotaikingai ir profesionaliai, o žiūrovai negailėjo aplodismentų. Vakarą vainikavo merengo, kuris dar vadinamas draugystės šokių, kurį šokdami į sceną pakvietėme ir svečius.

Turbūt sunku įsivaizduoti, nepamačius savo akimis, kokią ypatingą atmosferą mūsų bendruomenė sukūrė tą vakarą, tačiau vienareikšmiškai galime teigti, jog šokis išties pasako kur kas daugiau negu tūkstančiai gražiausių žodžių. Šokti niekada nebūna per vėlu!

Dėkojame šokių mokytojai Loretai Margaritai Černeckienei.

2020-02-13 Autorius: Šarlota Galinauskaitė, 4e
blog image

   Kornelija Jankantaitė, 4a klasės mokinė, iš šalies atrodo „kieta“ mergina, nuolat skinanti laurus Kyokushin karate srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tapusi Europos čempionato Kyokushin karate kumite sidabro medalio laimėtoja. Tačiau interviu metu paaiškėjo, jog kelias į sėkmę merginai nebuvo vien rožėmis klotas. Tad šiandien Kornelija mums atvirai pasakoja savo sėkmės istoriją bei atsiskleidžia kaip kovotoja ir taip pat kaip įvairiapusė filosofiška asmenybė.

Sportui kojos nepakišo net sunkumai

Sportas Kornelijos gyvenime atsirado jau nuo mažų dienų. Kaip teigia pati mano pašnekovė, ją, dar 7-erių metų mergaitę, tėvas nuvedė į krepšinio treniruotę. „Noriu, kad būtum krepšininkė“, - sakė tada jis. Bet netrukus paaiškėjo, kad krepšinis – visiškai ne jai. „Kadangi aš turiu klausos negalią, nešioju klausos aparatus, man būdavo sunku komunikuoti su komandos nariais“, – prisipažįsta mergina. Pasirodo, klausos aparatai, sukuriantys dirbtinį garsą, lydėjo ją nuo pat 5-erių metų. Tada dėl vaistų jos klausa tapo labai silpna. „Gyvenimas apsivertė aukštyn kojom“, – sako pašnekovė ir dėkoja tėvams, kurie įdėjo be galo daug pastangų bei investicijų, kad jų dukra įsilietų į įprastos mokyklos bendruomenę ir nelankytų specialiosios ugdymo įstaigos. Taigi, dėl diskomforto, patiriamo krepšinyje, mažoji Kornelija, apsilankė karate treniruotėje. Užteko vieno karto, kad ji pajustų, jog tai jos sritis. Tik nepagalvokit, kad mergaitė pasakė tėvams apie šį atradimą: „Pusę metų lankiau karate ir aš tėvui melavau, kad einu į krepšinį.“

Skaityti toliau...

2020-02-04 Autorius: Agnė Valaitytė, 4c
blog image

2020 m. sausio 15 dienos popietę į gimnaziją rinkosi Klaipėdos miesto mokytojai ir mokiniai, besidomintys gamtos mokslais. Konferencijoje „Istoriniai gamtos mokslų vystymosi aspektai“ svečias iš Klaipėdos universiteto prof. A. Šiaulys padėjo išnarplioti detektyvą, kur iš Baltijos jūros dingo midijos, paaiškino, kuo susijusi ekologija su kulinarija ir pateikė daug kitų su aplinkosauga susijusių faktų.

Po profesoriaus pranešimo savo žiniomis dalinosi ir mokiniai. Konferencijoje pranešimus skaitė 29 mokiniai iš 10 miesto gimnazijų. Buvo pateikta daug įdomios informacijos apie atradimus, išradimus gamtos mokslų  srityse, aptarta šių išradimų svarba. Iš kitos pusės mokiniai pažvelgė į šiluminius variklius, fermentacijos procesus, skiepus, cukrinį diabetą, muilą, gaiviuosius gėrimus ir kt. Papasakota apie mokslininkus, pakeitusius gamtos mokslų teorijas ir praktikas.

Tuo pat metu mokytojai dalyvavo mokymuose, kokią įtaką Kuršių marių biologinei įvairovei daro sutekantis sūrus ir gėlas vanduo. Atlikta simuliacija su sūriu ir gėlu vandeniu, nustatytas haloklinas, nubraižytas grafikas ir įvertintos paklaidos tikrai patobulino mokytojų kompetencijas įvairiose gamtamokslinio tyrimo srityse.

Organizatorių ausis pasiekę atgarsiai iš šios konferencijos paskatino juos apsispręsti apie tokių konferencijų būtinumą ir tęstinumą.

2020-01-24 Autorius: Gamtos mokslų mokytojų metodinė grupė
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas