Viltė Pociūtė - 1f klasės „Ąžuolyno“ gimnazijos moksleivė. Viltė nuo pat vaikystės domisi menu, užsiima tapyba. Savo puikiu talentu nusprendė pasidalinti ir su gimnazijos bendruomene. Originalų Viltės kūrinį galime rasti mokyklos skaitykloje - ten visą sieną puošia spalvų išmargintas piešinys. Artimiau susipažinkime su Vilte ir jos požiūriu į pasaulį.

Kaip apibūdintum save? Kaip Tave mato šeima, artimieji? 
Manau, save apibūdinčiau kaip žmogų-chameleoną. Esu gan nepastovus žmogus, visada prisitaikau prie aplinkos, kurioje esu, ir turiu begalę pomėgių. Esu kūrybiška, visas mano gyvenimas mažiau ar daugiau susijęs su menais. Esu perfekcionistė, mėgstu, kai viskas yra taip, kaip suplanavau, bet labai dažnai taip nenutinka ir tenka suktis iš padėties. Tada pasimato mano vidinis lyderis, kurį bandau nuslėpti, nes taip dažnai pamirštu žmones, esančius šalia, jų jausmus, be to, būdama lyderio pozicijoje pati žeidžiu save.  Manau, šeima ar draugai mane apibūdintų panašiai.

Skaityti toliau...

Koks Tavo laisvalaikis, kaip jį leidi?
Laisvalaikį dažnai leidžiu namuose, mėgstu būti viena, bet taip pat dievinu buvimą su draugais ir šeima. Labai mėgstu vaikščioti pajūriu, tai viena mano mėgstamiausių vietų, patinka lankytis bibliotekoje, įvairiose galerijose, parodose, ten randu ramybę, galiu analizuoti menininkų darbus, mąstyti, kodėl jie nusprendė vaizduoti savo paveikslus būtent taip, o ne kitaip, galiu pabėgti nuo kasdienės rutinos, kad ir kaip ją mėgčiau.

Kaip prasidėjo Tavo kūrybinis kelias?
Nuo pat mažens mėgau žaisti su dažais. Mano senelis tapė, tačiau aš neturėjau galimybės su juo susitikti (jis mirė, kai man buvo du mėnesiai). Man visada sakydavo, kad meninę gyslelę gavau iš jo. 2020 metais pradėjau lankyti Adomo Brako dailės mokyklą, ten mokausi jau ketverius metus. Gegužę ginsiu savo diplominį darbą. Taigi -  esu menininkė iš prigimties.

Kaip kilo idėja pradėti piešinį skaitykloje? Kokia kūrinio tema, mintis?
Tiesą pasakius, idėjos aš neturėjau, tiesiog peržiūrėjau savo anksčiau tapytus darbus dailės mokykloje, pamaniau, kad jie puikiai tiks. Savo buvusioje progimnazijoje norėjau pradėti tokį projektą -  siūliau, tačiau atsakymo negavau. Bet, kaip sakoma, kai tau uždaro duris, atsidaro langas. Šis atvertas langas - galimybė pagaliau įgyvendinti projektą gimnazijoje. Visgi prieš pradėdama piešti buvau sutrikusi, neturėjau tam tikro savito tapymo stiliaus ir buvo sudėtinga suprasti save kaip asmenybę. Tai ir norėjau pavaizduoti: žmogaus norą atrasti save, suprasti, kas esi. Mes visi sakome, kad esame vienokie ar kitokie, bet nuolat pergalvojame savo pačių sprendimus, ar pasirinkta veikla išties yra mūsų pašaukimas, nuolat mąstome, dėl kokių tikslų esame žemėje. Norėjau kitaip perteikti tą ieškojimą, mąstymą. Skyriau šį darbą tiems, kurie taip pat nori save atrasti, bet iki šiol nežino, kaip tai padaryti.

Kokia Tavo dienotvarkė? Rodos, Tavo dienoje yra daugiau valandų nei įprasta, kaip viską spėji?
Mano dienotvarkė yra labai suspausta, kiekviena valanda yra paskaičiuota. Kaip sakiau, mėgstu rutiną, ji palaiko tvarką ir man nuo to tiesiog ramiau. Viską suspėju: ir namų darbus pasidaryti, ir dailės mokykloje dirbti, ir namuose atlikti šiek tiek namų ruošos, ir pratybose sudalyvauti, ir, aišku, pasiruošti mūsų mylimiems kontroliniams, bet visa tai suspėju tik dėl sudėlioto kalendoriaus.

Dėkojame nuostabiajai Viltei ir jos kūrybiniam polėkiui. Lauksime dar daugiau darbų, kurie puoš „Ąžuolyno“ gimnaziją.

Autorė Brigita Drungilaitė, 4d