Kaip dujos pakeitė pasaulį

Pirmasis žmonių pilotuojamas skrydis buvo atliktas Prancūzijoje, naudojant brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė sukurtą karšto oro balioną. Jų šeima vertėsi popieriaus gamyba, todėl broliai pastebėjo, kad degančio popieriaus pelenai kyla aukštyn. Po bandymų su nepilotuojamais balionais ir skrydžių su gyvūnais, 1783 m. spalio 19 d. pirmą kartą pakilo ir žmogus, nors oficiali skrydžio data buvo užfiksuota tik po mėnesio. Karalius buvo nurodęs, kad balioną pirmiausia išbandytų kaliniai, tačiau jaunas fizikas Pilâtre de Rozier ir Marquis Francois d’Arlandes paprašė suteikti jiems garbę tapti pirmaisiais. Ankstyvieji balionai buvo paprasti drobės maišai, prie kurių apačios buvo pritvirtinta rūkstanti „kepsninė.

Dujinis apšvietimas atsirado XVIII a. pabaigoje, kai chemikai pastebėjo, kad įvairios dujos gali degti švariai ir šviesiai. 1792 m. škotas Williamas Murdochas pirmasis praktiškai panaudojo anglies dujas apšvietimui. Nors ši naujovė gimė Anglijoje, per kelis dešimtmečius ji paplito ir didžiuosiuose rytiniuose JAV miestuose, tokiuose kaip Filadelfija ir Baltimorė, o netrukus dujinė šviesa nušvito ir Londono bei Paryžiaus gatvėse.

Dujinės lempos veikė nesudėtingai: deginamos dujos – metanas, vandenilis ar gamtinės dujos – liepsna kaitino specialią mantiją, kuri imdavo ryškiai švytėti be suodžių. Tai suteikė miestams naują, daug saugesnį ir šviesesnį naktinį veidą. Dujų apšvietimas ne tik pagerino kasdienį gyvenimą, bet ir paskatino aktyvesnį naktinį gyvenimą – žmonės galėjo lankytis teatruose, kavinėse, dirbti ar keliauti net ir sutemus. Ši technologija tapo svarbiu žingsniu apšvietimo istorijoje, parodė chemijos galią keisti kasdienybę ir tapo tiltu į elektros šviesos erą.

Pristatymą parengė – Laurynas Bardauskas, Rokas Antanavičius, Vaiva Punytė, Beatričė Rubinaitė, Vanesa Vink

Informacija - integruoto gamtos mokslų, istorijos ir lietuvių kalbos projekto „Ar žinios tebėra vertybė“ dalis