Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.

Joana Milašienė tapo mano muzikinio išsilavinimo vadove: ji dažnai man skolindavo muzikines knygas, vėliau jas aptardavome. Ji buvo aktorė ir operos solistė, kuri bendravo su vaikais, lyg jie būtų jos draugai. Tuo metu mokykloje, bene vienintelėje Klaipėdoje, buvo patefonas, o mūsų choro pasirodymai dažnai buvo vertinami kaip geriausi. Kūrybiškumo ir išradingumo mokiausi kartu su chemijos mokytoja: su mokyklos komanda dalyvavau televizijos laidoje „Linksmieji alchemikai“ ir buvome šio respublikinio konkurso nugalėtojai. Pamokose chemijos mokytoja nestokojo vaizdingų žemaitiškų posakių. „Ko čia grabaliojies kaip „nabašnikas“ po bulvienojų?“ – klausdavo, kai mokinys nesugebėdavo teisingai atsakyti. Prisimenu griežtą geografijos mokytoją Rumbutienę, kurios dėka pasaulio žemėlapis įsiminė visam gyvenimui. Dažnai stebiuosi, kad užsienio mokyklų absolventai visai nenusimano apie geografiją. Vienas mylimiausių mūsų mokytojų buvo istorijos mokytojas A. Každailis, vėliau tapęs Jūrų muziejaus direktoriumi. Tai jis neleido skaityti mums sovietinio Lietuvos istorijos vadovėlio, nes ten buvo daug melagingų faktų. Aišku, tuomet nelabai supratau, kodėl. 14 vidurinėje mokykloje buvo išlikusi senoji tradicija, kuri buvo ir J. Basanavičiaus mokymosi laikais: gabūs mokiniai padėdavo blogiau besimokantiems. Mokykloje 6-oje klasėje tapau savo klasės draugės matematikos mokytoja: padėjau jai ruošti matematikos namų darbus. Vyresnių klasių matematikos mokytojas J. Girdvainis turėjo nepaprastą gabumą: sudarydavo uždavinius čia pat, stovėdamas prie klasės lentos. Be to, kalbėdamas turėjo įprotį prie kiekvieno sakinio pridėti „yra“. Mes su klasės draugais jo posakius cituodavome pertraukų metu. Braižyti ir piešti mokiausi su mokytoju Šmitu, kuris vėliau tapo vyriausiu Klaipėdos miesto architektu. Dar iki šiol turiu mokykloje siuvinėtą staltiesę, o mokytojos pavardės nepamenu...

Aurelija Čeredaitė (Čeredėjavaitė),

aktorė, režisierė, rašytoja,

buvusi „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinė