Navigacija

Sveika Neringa, 2023!
Renginiai Rugsėjo 16, 2023
Mūsų mokinys
VILIUS NARBUTAS, gimnaziją baigęs 2009 metais

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Pirmieji metai buvo visiškas laiko švaistymas, programavimas nuo nulio, matematika irgi juokinga, visa teorija irgi lengva. Kursas ganėtinai nuobodus. Antrus metus jau buvo pora smagesnių paskaitų, tokių kur jau ne kiekvienas sugebėjo išlaikyti. O tretiems metams pagaliau gavau nemažą kiekį dirbtinio intelekto paskaitų, nors visos tik pakrapštė paviršių visos srities. Užtat bakalaurinis tai jau buvo smagus. Kurse man labai trūko teorijos apie žmogaus smegenis, kaip jos veikia, ką žinom ir ko nežinom, ką galima pritaikyti kompiuteriams ir ko ne, kodėl ir t. t. Ta proga dėstytojas pasiūlė mane dominantį projektuką sukurti biologiškai tikrovišką dėmesio poveikį neuronų populiacijoms. Neuronai smegenyse siunčia signalus į kitus neuronus ir aktyvumas yra matuojamas pagal signalų skaičių per sekunde. Tai dėmesys šį procesą suaktyvina arba sumažina priklausomai nuo kur yra telkiamas dėmesys. Galutinis projekto rezultatas buvo, jog pasirinktas matematinis modelis negali tiksliai atkurti dėmesio įtaką neuronų aktyvumui, tačiau galima gauti apytikslius rezultatus. Mano dėstytojas taip ir nesuprato mano matematinių išvedžiojimų, bet įrodžiau, jog veikia. Reikėjo vėliau tai pristatyti kitiems studentams ir dėstytojams, bet kadangi su manim dirbęs žmogus negalėjo suprasti kodėl mano sprendimas veikia, tai pristatymas buvo tragedija. Nu ne tragedija, tik ilga tyla po mano pristatymo ir vienas vienintelis klausimas kiek vėliau: "Are you a wizzard?"

Tą vasarą gavau praktinį projektą universitete. Vienas gydytojas įrodė, jog galima išmokyti kompiuterį atpažinti vėžį stemplėje ir gavo pinigų finansuoti programos sukūrimui. Visai smagus darbelis buvo, sukūriau programą, kurią gydytojas gali naudoti tiriant pacientą. Žmogus ryja žarną su kamera, o vaizdas, pasirodantis kompiuterio ekrane, gali būti sustabdomas vėžio atpažinimo analizei. Tai tetrunka kelias sekundes ir jau tais metais vietinė gydymo įstaiga sėkmingai taikė šią programą vėžio atpažinimui.

Magistro studijos jau buvo įdomesnės nei bakalauro. Kai kurios paskaitos reikalavo daugiau pastangų negu anksčiau, bet didelio skirtumo nebuvo. Magistrinis buvo grupinis darbas, kuris vyko tragiškai. Reikėjo sukurti programą galinčią žaisti 'angry birds', turėjom trejų asmenų komandą, bet vienas asmuo išėjo iš kurso anksti nepranešdamas nieko. Iki pat pabaigos net universitetas nežinojo ar jis dar yra kurse ar ne. Kitas akcentavo tą metą darbo paieškai ir nedėjo jokių pastangų iki paskutinių poros dienų. Kiekvieną savaitę susitikdavome su dėstytoju dviese aptarti mano darbo dalies, kuri negalėjo sėkmingai judėti dėl trūkstamo judėjimo priekin iš kitų komandos narių. Nepaisant visko, programa sugebėjo atitinkamai pasirinkti taikinius ir įveikti įvairius sunkumo lygius.

Atėjusią vasarą ėmiausi kito projekto. Chirurgas kreipėsi į mūsų universitetą teiraudamasis programos 3D organų modelio atkūrimui. Specifiškai domino žarnyno išsidėstymas kūne. Šis organas yra apsuptas minkštų audinių ir operuojant vėžį yra labai lengva suklysti ir pažeisti minkštuosius audinius prigludusius prie žarnyno. Dėl šių priežasčių chirurgai pirma nuskanuoja pilvo dalį. Deja nuotraukos ne visada pakankamai išryškina žarnos ribų vietą pilve. Tarp nuotraukų taip pat yra kelių milimetrų tarpas ir kita nuotrauka ne visada sutampa su buvusia nuotrauka. Dėl šių priežasčių gydytojai turėjo kiekvienoje nuotraukoje patys pažymėti žarnyną tam, kad galėtų atkurti 3D modelį. Mano užduotis buvo įdiegti algoritmą, kuris atrastų žarnyno pasislinkimą kitoje nuotraukoje. Tokiu būdu mes galime smarkiai sumažinti laiką operacijos pasiruošimui. Visiškai automatizuoti žarnyno ribų atpažinimo nepavyko dėl prastos nuotraukų kokybės, bet algoritmas ganėtinai tiksliai atpažindavo žarnyno pasislinkimą, ir gydytojui bereikėjo atlikti mažus patikslinamus vietose, kur programa suklysdavo.

Po tos vasaros įstojau į psichologijos doktorantūrą Birmingemo universitete ir šiuo metu aš ją baiginėju bei rašau mokslinius darbus. Tikimės gauti kelias publikacijas iš mano darbo ir tikrai yra kur toliau plėstis. Mano projektas yra sukurti matematinį modelį daiktų paieškoje. Šį modelį sukūriau jau senai ir jame iškėliau naują hipotezę, kaip įvairūs objektai vaizde tarpusavyje sąveikauja. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūriau, buvo pritaikomoje metodikoje bei mano asmeninio dėstytojo žinių trūkumo analizuojant matematines formules, kurių neįmanoma išspręsti. Mano didelė tezės dalis yra apie tokių matematinių formulių analizę. Tai yra sudėtinga tema, kurios mano dėstytojas ne visada supranta ir jis visiškai pasikliauja mano įgūdžiais šia tema. Tačiau mano parašyti algoritmai yra naudojami praktikoje mūsų universitete ir planuojame šiuos kodus išleisti viešai, kai publikacijos bus paruoštos. Šiais metas bandysiu gauti finansavimą tolimesniems tyrimams pritaikant visą šią metodiką, tiesą sakant ten dar labai daug yra tobulėti. Gali būti, kad ir dėstytojas gaus finansavimą įrankių naudojimui robotikoje. Bet kuriuo atveju, liksiu Birmingeme kurį laiką kaip jaunesnysis mokslininkas.

Teko man ir dėstyti, mokyti įvairiais lygiais. Teko būti kelių mokslinių darbų oficialiu vertintoju. Yra ir daugiau projektų, su kuriais man teko dirbti. Papasakojau apie įdomesnes veiklas, esmė yra būti įtrauktu į visokius tokius projektus. Anaiptol nei kitose studijų srityse, praktikos gauti kompiuterių moksle yra labai lengva, o kompanijos su tokia patirtimi kaip mano dar iki doktorantūros stoja į eilę tave pritraukti. Dar prieš gaunant doktorantūrą svarsčiau darbintis į kokią kompaniją, vos patalpinau savo CV internete tai per dieną gaudavau kelis skambučius su darbo pasiūlymais. Esant tokiai pasiūlai turi teisę būti išrankus. O svarbiausia, kompiuterių mokslas ko gero yra geriausia dabar egzistuojanti specialybė, nes gali darbą gauti praktiškai bet kokioje srityje. Visi dažniausiai įsivaizduoja, jog išmokus programuoti eisi dirbti su puslapiais, kokiomis telefono programėlėmis, galbūt robotikoje ir pan. Bet iš tikrųjų, galite susirasti darbo susijusio su medicina, biologija, geografija, astronomija, fizika arba, kaip aš, psichologija. Kas būtų pagalvojęs, bet psichologijos magistrantus jau trejus metus mokau programuoti. Jie privalu išmokti programuoti, kad galėtų paruošti eksperimentus (programuotojai juk brangūs). Galite prigalvoti kokių tik norite sričių, sugalvočiau kokį įdomų projektą reikalaujantį programinių žinių. Dažnas mokslininkas mūsų psichologijos departamente skirs prioritetą naujam doktorantui su kompiuterių mokslo diplomu negu žmogui su psichologijos diplomu be gerų programavimo ar matematinių žinių. Tokie asmenys įstoję praleidžia labai daug laiko besimokantys programavimo nuo nulio, to eigoje jau tyrimai stringa. Todėl, siūlyčiau apgalvoti, kokios sritys jus domina ir dar studijų metu susiraskite dėstytoją, galintį jums pasiūlyti projektą. Pasitaiko mums studentų, kurie nori prisidėti prie psichologijos tyrimų turinčių programavimo įgūdžių ar net iš kompiuterių mokslo departamento ir mes jiems pasiūlom galimus projektus. Nėra tokio dėstytojo, galite rasti open source projektų internetu. Galimybės yra tikrai plačios.

O dar mokykloje, siūlyčiau įsitikinti, jog tikrai suprantate matematikos sritis kaip išvestinės, integralai, vektoriai, logaritmai bei tikimybių teorija/statistika. Didelė dalis kompiuterių mokslo grindžia teorijas pritaikant matematines sąvokas iš šių sričių, dirbtinis intelektas ne išimtis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-12-03 13:53:28

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Apie mus rašo

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.

Publikuota Vakarų ekspresas 2023-03-16

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje duris atvėrė ISM „Verslo klasė“ – pirmoji tokia uostamiestyje. Modernioje klasėje bus plėtojami šiuolaikinio mokymo metodai, siekiant sustiprinti moksleivių ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo žinias. Pamokas ves mokytojai ir ISM universiteto dėstytojai bei alumnai.

Publikuota Delfi 2022-10-26
Naujausi blogo įrašai
blog image

„Mus ištiko laisvė.“

Tokiais žodžiais Lietuvos visuomenininkas Leonidas Donskis apibūdina kovo 11-ąją dieną pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Laisvė būti savimi, didžiuotis savo tauta.

Kovo 11- oji garsiai nuskambėjo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje ir suvirpino širdies stygas geriausiomis „Roko maršo“ dainomis. „Roko maršas“ - tai muzikos festivalis 1987–1989 m. žadinęs lietuvius nuo sovietmečio apatijos, suteikęs tautai jėgų siekti nepriklausomybės.

Antrų gimnazijos klasių mokiniai kartu su instrumentine grupe drebino sceną atlikdami „Anties“ dainą „Kažkas atsitiko“, įkvėpė revoliucinę nuotaiką vienintele tiesa - „Lietuva – tai jėga“ ir atliko legendinę „Fojė“ dainą „Laužo šviesa“.

Džiaugiamės nuostabiomis vedėjomis, dėkojame renginio organizatoriams ir žiūrovams! Už nuotraukas ačiū @Užfiksavau

Branginkime ir vertinkime laisvę, esminį laimingo gyvenimo šaltinį. Tegul jis nesenka, tegul augina gražiausius jausmus mūsų širdyse.

2024-03-12 Autorius: Goda Špučytė
blog image

Sausio trečiasis sekmadienis - Pasaulinė sniego diena. Ta proga vasario 5-9 dienomis Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinės fizinio ugdymo pamokas pasitiko su šiaurietiško ėjimo lazdomis
rankose. Visą savaitę merginos ėjo į lauką ir mokėsi šiaurietiško ėjimo technikos. Ją įvaldyti padėjo įvairūs pratimai bei mokytojų patarimai. Tokios pamokos padėjo mokinėms įkvėpti gryno oro ir bent trumpam pailsėti nuo kasdienybės.

Daugiau nuotraukų...

2024-02-15 Autorius: Oksana Simaitienė
blog image

Pasaulinė ligonių diena šiemet minima jau 32-ąjį kartą. Popiežius Jonas Paulius II 1992 metais vasario 11-tąją paskelbė Pasauline ligonių diena. Šią dieną žmonės raginami melstis už sergančiuosius ir aplankyti ligonius. Linkėdami greičiau pasveikti pacientus lankė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos gimnazistai. Daugiau nuotraukų...

2024-02-14 Autorius: Lina Budreckienė
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas