Seniai seniai didinguose Sveikatos rūmuose gyveno valdovas Agurkonas ll. Didis karalius turėjo rūpestingą žmoną Brokulę ir nuostabaus grožio dukrą Pomidoriukę. Visoje karalystėje klestėjo tvarka ir ramybė, nė vienas karalystės gyventojas nenutuokė, kas yra nerimas ir ligos. Tačiau Agurkonas ll buvo sumanus ir atsargus valdovas, todėl miesto vartus liepė saugoti drąsiems ir narsiems milžinams Vitamininui ir Skaidulinui. Atsakingi milžinai karalystę saugojo  dieną ir naktį, nesudėdami bluosto.

Tačiau vieną dieną prie didelių ir įspūdingų miesto vartų pasirodė nepažįstami svečiai. Vitamininas ir Skaidulinas, apakinti netikėtų svečių grožio ir apsvaiginti saldaus ir malonaus kvapo, praleido nepažįstamuosius pro vartus. Atvykėliai įžūliai įžengė i miesto aikštę ir garsiai, lyg giedantys gaidžiai pasiskelbė:

Skaityti toliau...

– Mes esame didieji revoliucionieriai – Saldainaitis  ir Pyragaitis. Mes supažindinsime Jus su tikrosiomis gėrybėmis, kokių jūs nesate ragavę ir išvis regėję. Dabar jūs, šios karalystės gyventojai, suprasite, kas yra tikroji laimė!

Netikėtai svetimšaliai sukišo rankas į atsineštus krepšius ir, ištraukę pilnas saujas saldumo, pradėjo mėtyti karalystės gyventojams. Šie „apšalo“: saldumas jiems taip patiko, kad  pasijuto apgauti ir  kaltino karalių, esą čia jis kaltas, jog jie tokio gėrio net akyse nebuvo matę. Tačiau valdovas buvo išmintingas ir nesivėlė į ginčus su gyventojais: jis suprato, kad čia slypi klasta. Vieną naktį, kai neryški jaunatis bandė įveikti tamsą, Vitamininas pastebėjo kažką judant taku, vedančiu miesto link. Karalystės sargai įtempė akis ir bandė įžiūrėti, kokie ten padarai pareina, tačiau buvo taip tamsu, kad į akį durk – nieko nematysi. Staiga milžinai pajuto šaltį, kuris vis stiprėjo. Skaidulinas ir Vitaminas atsisuko vienas į kitą, susižvalgė, kai ūmai pro juos prasiveržė tamsūs šešėliai. Miesto sergėtojų akys greitai nukrypo link ištaigingųjų vartų sverto, tačiau uždaryti vartus buvo per vėlu – vaiduokliai jau mieste.

Karalystės gatvelėmis pradėjo sklisti skardus ir grėsmingas juokas, kuris prižadino visus miegančius miestelėnus. Gyventojai išėjo į gatves ir nustėro: visos gatvės, tiltai, pastatai ir net suoliukai ar gėlynai suniekinti, suteršti, apipilti juodu, klampiu, kraują stingdančiu skysčiu. Vienas iš senolių atpažino siautėjančias būtybes – karalystę naikino Nutukimas ir Viršsvoris.

Miesto valdovas Agurkonas ll žinojo, kokios pavojingos jėgos siaubia jo karalystę, todėl pirmą kartą per savo ilgą gyvenimą jis liepė Vitamininui ir Skaidulinui įžengti į miestą ir padėti kovoti su atvykusiomis šmėklomis. Prasidėjo įnirtinga ir veržli kova. Milžinų ir vaiduoklių kardai įsirėmė vienas į kitą, kai netikėtai tamsieji šešėliai išsisklaidė ir akimirksniu atsirado Skaidulinui už nugaros, o juodieji kalavijai prispaudė tvirtą milžino kaklą. Kitas karalystės sergėtojas Vitamininas pastebėjęs, kad šmėklos ruošiasi susidoroti su milžinais po vieną, atskubėjo draugui į pagalbą. Netrukus kovotojai ir vėl stovėjo vienas prieš kitą. Vaiduokliai buvo stiprūs varžovai, vieni miesto milžinai nepajėgė jų nugalėti. Sumanusis karalius, nors ir labai nenorėdamas, privalėjo prašyti pagalbos iš aukščiausiosios valdžios – Vandens viešpatijos. Vandeninas, nors ir labai pykdamas ant karaliaus dėl jo neapdairumo, sutiko padėti. Neregėtu greičiu jis puolė į mūšio įkarštį. Padedami Vandens viešpatijos, milžinai greitai įgijo persvarą. Nusileidus saulei, mūšis pasibaigė. Agurkonas ll džiaugėsi laimėta kova, net didžiajam Vandeninui pyktis ant karaliaus išgaravo. O visiems gyventojams džiaugsmingai pritariant revuliucionieriai Saldainaitis ir Pyragaitis buvo išvaryti iš karalystės be leidimo kada nors čia grįžti.

 „Pasakų konkurso“, skirto   Pasaulinei maisto dienai paminėti, I vietos laimėtoja Olivija Pociūtė, 2e  (mokytoja V.Dulevičienė)