Titas Česnauskas – aktyvus ir motyvuotas 2f klasės mokinys, kurio gyvenime sportas ir renginiai užima ypatingą vietą. Jau 12 metų Titas profesionaliai treniruojasi karate, yra iškovojęs Europos vicečempiono titulą, aktyviai veda renginius ir nuolat siekia tobulėti. Kviečiu jus susipažinti su šiuo vaikinu ir pažvelgti į jo įkvepiančias veiklas iš arčiau.

Papasakok trumpai apie save. Kokie tavo pomėgiai, talentai, gebėjimai, mėgstamiausia pamoka, daina ar filmas.
Esu labai aktyvus vaikinas. Jau 12 metų profesionaliai sportuoju karate kyokushin. Dukart tapau Europos vicečempionu, esu daugkartinis Lietuvos ir tarptautinių turnyrų čempionas. Lankau salės tinklinį. Intensyviai vedu ir organizuoju renginius ne tik mokykloje, bet ir karate klubo ar miesto šventėse. Mėgstamiausia pamoka, manau, yra ekonomika, nes ji labiausiai susijusi su mūsų gyvenimu, ateitimi ir pasauliu. Mėgstamiausia daina yra atlikėjo Domo  „Jūra“, o filmas, be abejonės, „Volstryto vilkas“.

Skaityti toliau...

Kas įkvėpė pradėti užsiiminėti tokiomis veiklomis?
Kalbant apie sportą, mane jau 4-ių metų įtraukė tėvai bei brolis ir nuo to laiko nesustoju sportuoti ir tobulėti. Na, o kalbant apie lyderystę ir renginius, tai viskas išėjo natūraliai. Esu labai komunikabilus ir aktyviai visur dalyvauju jau nuo pat mažumės, todėl, manau, tą dalyką ir išsiugdžiau per praktiką ir darbą.

Ar turi autoritetą? Į ką lygiuojiesi?
Gyvenime lygiuojuosi į savo pusbrolį, nes jis turi išskirtinį mąstymą, užsispyrimą ir discipliną. Sporte – į savo trenerį Luką Kubilių. Jo ryžtas, užsispyrimas, drąsa ir motyvacija visur mane žavi ir stebina.

Kaip treniruojiesi, lavini savo talentą? Ar turi kokią nors rutiną, įpročių?
Renginių vedimą ir organizavimą lavinu vesdamas renginius ir juos organizuodamas. Žinoma, šiai veiklai reikia daug drąsos, komunikabilumo, todėl bet kokie projektai, atsiskaitymai prieš klasę padeda. Kalbos prieš auditoriją irgi padeda, improvizaciniai žaidimai ir užduotys irgi geras būdas lavinti šią veiklą. O kalbant apie karate, tai vienintelis dalykas – treniruotės ir sunkus darbas.

Ar įmanoma (laiko ir jėgų prasme) suderinti gerą mokymąsi „Ąžuolyne“ su popamokinėmis veiklomis ir pomėgiais?
Jei turi didelį norą, užsispyrimą, discipliną ir, be abejo, puikiai suplanuotą ir suorganizuotą dienotvarkę, tada viskas įmanoma. Žinoma, kartais bus nuovargio jausmas ir nieko nebesinorės daryti, bet iš tokių momentų kyla stipriausi žmonės.

Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduri užsiimdamas tokiomis veiklomis? 
Kalbant apie renginių organizavimą, kartais pritrūksta idėjų ar išradingumo, kartais tiesiog nieko neišeina sugalvoti ir padaryti, bet reikia tam duoti šiek tiek laiko ir galų gale vis tiek padarai gerą darbą. Sporte, žinoma, motyvacija – kartais jos nėra, nėra noro dirbti, eiti į treniruotę, bet, kai perlipi per save, nueiti į tą treniruotę nėra geresnio jausmo.

Ar turi kokį nors pasiekimą, susijusį su veiklomis, kuriuo labiausiai didžiuojiesi? 
Su Klaipėdos ,,Neptūno“ žaidėjais organizavau pokalbius, kurie pavyko puikiai, kokybiškai ir susilaukė daug gerų komentarų tiek iš žiūrovų, tiek iš pačių žaidėjų. Sporte mano didžiausias pasiekimas – Europos čempionato sidabras. Nėra geresnio jausmo negu atstovauti savo šaliai tokio lygio varžybose ir pasiekti tokį rezultatą. Tada jautiesi atidavęs visą save ir supranti, jog visas darbas atsipirko.

Ar dalyvauji konkursuose, renginiuose ar projektuose, susijusiuose su tavo veiklomis?
Kur tik įmanoma. Vedu ir organizuoju įvairiausius renginius, žaidimus, pokalbius, stengiuosi kuo daugiau dalyvauti ir pasirodyti. Sporte tas pats. Tik treneriai praneša, kad vyks varžybos ar seminaras, visada kuo greičiau užsiregistruoju ir dalyvauju, jei, žinoma, traumos nestabdo.

Ar tavo talentai ir savybės padeda tau mokykloje bei kasdieniame gyvenime? Kaip?
Žinoma. Mano komunikabilumas, išradingumas ir drąsa padeda man būti labiau pastebimam, labiau sutarti su mokytojais, sukurti daugiau ryšių su žmonėmis ir tiesiog mėgautis gyvenimu. Sportas išlavino didelę discipliną ir pagarbą kitam, o tai irgi labai padeda man bendraujant su vyresniais ar mano amžiaus žmonėmis.

Kaip manai, ar tavo talentai bei veiklos, kuriomis tu užsiimi, galėtų tapti tavo ateities karjera? Jei taip, kaip tai įsivaizduoji?
|Manau, kad renginių vedimas ir organizavimas tikrai galėtų būti mano ateities profesija, jei būsiu pastebėtas, pavyks kilti aukščiau ir tobulėti. Tai būtu tiek širdžiai, tiek, jei pavyktų, piniginei malonus darbas. Tačiau karate nėra gerai finansuojamas sportas, net profesionalūs sportininkai sulaukia labai mažai paramos, ypač finansinės. Todėl treneriu galėčiau dirbti tik papildomai, ką iš tiesų jau dabar ir darau – vedu treniruotes jaunesniems sportininkams ir už tai gaunu finansinį atlygį.

Jei galėtum nusiųsti žinutę jaunesniam sau, ką joje pasakytum?
Jei jauti, kad tau sunku, skauda ar nemalonu – spausk save dar labiau, iki paskutinio lašo, nes tai, kas laukia po skausmo ir patirtų sunkumų, yra nepalyginama.

Pašnekovą kalbino Rugilė Šukytė, 3c