Navigacija
- Vizija, misija
- Struktūra ir kontaktai
- Administracinė informacija
- Veiklos sritys
- Mokiniams
- Tėvams
- Kita
Šiais metais prie darnaus „Ąžuolyno“ gimnazijos kolektyvo prisijungė net 150 pirmokų.
Galėčiau tiek parašiusi pabaigti, nes jūs gi turite fantazijos ir maždaug įsivaizduojate, kaip jie atrodo. Tokia didelė krūva žmogeliukų, vieni su rudais plaukais, kiti su juodais, dar kažkas gal turi akinius, ar kokį nors auskarą nosyje. Vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Bet gal būtų lengviau juos įsivaizduoti, jeigu turėtume kokios nors informacijos. Pavyzdžiui, iš kokios mokyklos atėjo, arba koks vardas ir pan. Ir tą informaciją apie pirmokus jūs ir sužinosit.
Taigi, kai susipažįstame su nauju žmogumi, vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos padarome, tai sužinome jo vardą. Tikrai nežadu surašyti čia visų pirmokų vardų, bet galiu pasakyti, kokie vardai yra dažniausi. Vardas, kurį turi net septynios merginos, yra Ugnė. Vardas kilęs iš lietuvių kalbos nuo žodžio ugnis. Taigi šiais metais „Ąžuolyne“ bus daug merginų, kurios teiks šviesą ir ryžtingai dirbdamos garsins mokyklą. Tokius vardus kaip Aistė, Gabija, Gustė, Kamilė, Martyna, Meda, Saulė ir Urtė turi po tris. Ir dar tarp merginų yra 11 vardų, kuriuos turi po dvi merginas. Bet nėra nei vieno vardo, kurį turėtų daugiau nei trys vaikinukai. Taigi yra po tris, pavadintus Arno, Beno, Emilijaus arbą Mykolo vardais. Ir yra 6 vardai, kuriuos turi po du vaikinus.
Taigi vardų daugumą jau žinome. O kas toliau? Manyčiau, kad galime pažiūrėti, iš kokių mokyklų yra atėję daugiausiai mokinių ir iš kurių mažiausiai. Netgi 32 mokiniai yra atėję iš Simono Dacho progimnazijos ir net 30 mokinių yra perėję iš „Versmės“ progimnazijos. O mažiausiai (tai yra po vieną mokinį) anksčiau mokėsi Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje (Klaipėdos r.), Hermano Zudermano gimnazijoje, Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje (Plikiai, Klaipėdos r.), Klaipėdos licėjuje, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje (Palanga, Klaipėdos r.), Rietavo Lauryno Ivinskio Gimnazijoje (Rietavas, Plungės r.).
Dabar jau žinome daugumos vardus ir kokiose mokyklose anksčiau mokėsi. Pats metas pasidomėti, kokias technologijas ir kiek mokinukų pasirinko. Pradėkime nuo biotechnologijų. Jas pasirinko daugiausiai pirmokų, netgi 62. Tai gali reikšti daug dalykų, pavyzdžiui: yra daug mokinių, kurie nori tapti daktarais, arba yra daug mokinių, kuriems labai patinka biologija, tai jie pasirinko šitas technologijas. Bet kuriuo atveju mokykloje yra daug potencialių pirmokų. Kitos pagal populiarumą yra elektronikos technologijos, kurias pasirinko 55 mokiniai. Ir mažiausiai visus sudominusios (bet tai nereiškia, kad prasčiausios) yra tekstilės technologijos. Jas pasirinko likę 33 mokinukai.
Dabar jau esate susidarę bendrą pirmokų vaizdą. Bet, nepaisant kai kurių sutapimų, jie visi visiškai skirtingi ir kiekvienas yra savaip įdomi asmenybė.
Rugilė Denisovaitė, 1d
Paskutinį kartą atnaujintas: 2020-11-25 22:48:25
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Klaipėdos dramos teatre įvyko aštuonioliktas moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas „Lietuviško žodžio šviesoje“, kuriame dalyvavo arti šimto moksleivių.
Gegužės 8 d. mūsų mokykloje vyko renginys „Mūsų laisvei – 35-eri metai“ – tai ketvirtus metus vykdomo ilgalaikio integruoto projekto „Ir kalė Lietuva save kaip kardą...“ dalis. Šių metų veiklos buvo skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui paminėti. Projekte dalyvavo visi I klasių mokiniai, o juos kūrybiškai lydėjo vyresniųjų klasių mentoriai – trečiokai.
Renginį vedė 3 klasės mokiniai Miglė Baltramonaitytė ir Midas Kivaras, simboliškai įkūniję Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę - du iškilius Lietuvos kultūros žmones, simboliškai svajojančius apie šviesią Lietuvos ateitį. Šis meninis sprendimas subtiliai priminė apie šiemet minimą M. K. Čiurlionio 150 metų sukaktį bei įprasmino meno ir kultūros svarbą tautos laisvės sampratoje.
.jpg)
