Navigacija

Gamtos mokslų savaitė
Renginiai Kovo 18-22, 2019
Gimnazija iš vidaus






















Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Blogas
news image
 „Sėkmė pasiekiama ne vengiant kliūčių, o kliūčių dėka“

Kūryba mūsų gyvenime yra itin svarbi. Ja mes atskleidžiame savo mintis, troškimus ir emocijas. Aišku,  reikia atrasti tam laiko bei įkvėpimo. Taigi paėmiau interviu iš vieno mokinio, kuris nebijo išreikšti savo kūrybos žodžiais ir puikiai atranda laiko viskam. Tas mokinys -  Kristupas Linas Bernotas.

  1. Kas Tave įkvepia kurti?

 Potyriai, išgyvenimai, jausmai, visas gyvenimas… Juk žmogus kaip kempinė, iš pradžių viską į save sugeria, bet ateina metas, kai vis dėlto turi išsilieti… Vieni pyksta, rėkia, nervinasi, o kiti tai išreiškia per kūrybos meną…

  1. Be kūrybos ir mokyklos, ką dar veiki? Kaip spėji viską laiku atlikti?

Dirbu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Meno rinkodaros tarnyboje… Mano manymu, svarbiausia gyvenime kiekvieną dieną, valandą susidėlioti prioritetus taip, kad spėtum nuveikti viską, ką planavai. Be mokyklos, darbo, kūrybos, mėgstu mokytis kalbų, šiuo metu mokausi hebrajų kalbos, tikiuosi, išmoksiu. :) Taip pat dievinu keliavimą…

Skaityti toliau...

 

  1. Kokias šalis esi aplankęs? Kas paliko didžiausią įspūdį?

 Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, Italiją ir dar daug kitų, tačiau artimiausia šalis širdžiai Izraelis, man ten labai patiko.

  1. Ar keliaudamas ir atrasdamas vis kažką nauja bandai pritaikyti tai savo kūryboje?

 Kaip jau minėjau, mano kūryba susideda iš gyvenimo potyrių,  tad tai tikrai atsispindi mano darbuose.

  1. Kaip sekasi mokytis kalbų? Kokias kalbas moki ar žadi išmokti?

 Gerai… Moku anglų, rusų, vokiečių kalbas. Mokausi hebrajų… Kokias norėčiau išmokti, parodys laikas...

  1. Ar planuoji kurti ir kitomis kalbomis?

Išties dažnai mintyse skraido noras rašyti rusiškas eiles, bet, matyt, dar ne laikas, kad natūraliai neišeina…

  1. Ar turi savo herojų, žmogų, į kurį lygiuojiesi?

Taip. Ar yra tokių, kurie neturi?:) Tiesą sakant, turiu net ne vieną… Dažniausiai kiekvienai sričiai, kuria domiuosi, išsirenku po autoritetą. Man tai išeina natūraliai.

  1. Ar ateityje žadi tęsti savo kūrybą?

 Kadangi besąlygiškai tikiu likimu, tai atsakysiu taip - kaip likimas lems…  Juk kaip ten sakoma: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi”, aš pakeisčiau šią frazę: „Žmogus planuoja, o likimas juokiasi”.

  1. Kuris iš Tavo eilėraščių labiausiai atspindi tave?

 Oi, kūrėjui visi jo kūriniai, darbai yra tarsi jo vaikai, tad visus myliu ir branginu beveik vienodai. Tačiau ypatingiausi man eilėraščiai apie karalienę Luizę – „Luizės malda” ir „Luizės rauda”, jie man be galo daug reiškia.

  1. Kiek laiko Tau užtrunka parašyti eilėraštį?

Labai įvairiai, nuo 10 minučių iki kelių dienų… Būna, žodžiai liejasi kaip smėlis, tarp delnų byrantis, o būna tenka stipriai įsijausti, kad gautum kokybišką rezultatą. Manau, tai nuo nuotaikos priklauso, o gal nuo idėjos…

  1. Kokį eilėraštį paskelbsi artimiausiu metu?

Šiuos „techninius” dalykus tvarko ir eilėraščius publikuoja mano be galo gerbiama, mylima lietuvių kalbos mokytoja, galbūt net pavadinčiau ją savo  „prodiusere” Rita Babraitienė.  Tad tik ji galėtų atskleisti, koks kitas eilėraštis išvys dienos šviesą, aš į tuos reikalus nelendu, man užtenka pasidžiaugti rezultatu, išvydus savąsias eiles, viešai paskelbtas.

  1. Ką patartum jaunajam kūrėjui?

Stiprybės, atsidavimo ir jausmo bei nebijojimo eiti savu keliu nepaisant kitų. Juk sakoma: „Šunys loja - karavanas eina, šunų daug - karavanas vienas”. Tik svarbu netapti aklam bei pajusti, kai pradedi eiti klystkeliais, suprasti, kad  galbūt ta kritika, kuria abejojai, yra verta tavo dėmesio.

  1. Kaip vertini save kaip poetą?

 Nesu aš joks poetas…  Tačiau didesnio mano kritiko už mane patį turbūt neatsiras.

  1. Ką Tau reiškia kūryba?

 Tai savęs išreiškimas, atsidavimas, natūralumas, savęs realizavimas. Tai toks man dar neištyrinėtas, tamsus vanduo, kad aš į jį neriu aklai…

  1. Kodėl nusprendei skelbti savo kūrybą?

 Išties ilgai „laužiausi” ir net negalvojau apie jokį publikavimą, tačiau galų gale pasiryžau šiam šuoliui asmeninės kūrybos kelyje. Kada daugiau, jeigu ne dabar!?

  1. Kiek girdėjau, ne visiems tavo eilėraščiai patinka. Ką Tu apie tai manai?

Juk ir man toli gražu ne viskas patinka. Visi mes turim savo skonį, savo meno įsivaizdavimą, tad net nesusimąstau, kaip kažkas gali patikti visiems. Tuo labiau, jeigu tu kuri kažką kitokio, kažką ne visai įprasto ir tikiesi, kad tai patiks visiems, - esi kvailas.

  1. Dauguma poetų skiria savo eilėraščius žmonėms, kurie yra jiems ypatingi. Ar Tu vienas iš jų?

 Taip. O kaip kitaip? Jei kuri dėl nieko, tai ir išeina niekas… Tokią kūrybą aš apibūdinu šitaip: „Apie viską ir apie nieką.”

Dija Adomaitytė, 1d

Paskutinį kartą atnaujintas: 2019-03-26 15:40:50

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai
blog image

Š.m. balandžio 4-ą dieną  dieną 1 b,c,d,e  bei 2b klasių moksleiviai vyko į pažintinę ekskursiją Vilniuje. Jos metu aplankytas Europos parkas - modernaus meno muziejus po atviru dangumi, esantis 19 km į šiaurę nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante.  Europos parkas laikomas vienu įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. 55 hektarų meniniame kraštovaizdyje eksponuojama daugiau kaip 130 įvairių pasaulio šalių menininkų darbų. Europos parkas meno kalba įprasmina geografinį Europos žemyno centrą. Tai pirmasis nevyriausybinės organizacijos muziejus Lietuvoje. Aplankytas ir  Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Apžiūrėjome buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo.

2019-04-25 Autorius: Ema Minčinauskaitė, 1b

 „Neeilinis įvykis ne tik teatro, bet apskritai visos lietuviškos scenos istorijoje“, – būtent taip rašytojas ir žurnalistas Gediminas Jankus apibūdino Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir mūsų balandžio 12d. išvystą Gintaro Varno režisuotą Joshua Sobolio pjesės „Getas“ pastatymą. Trys valandos ir trisdešimt minučių akistatos su vienu košmariškiausių, skaudžiausių mūsų istorijos tarpsnių, spoksančiu tiesiai į akis, dainuojančiu žydiškas dainas tiesiai į ausį ir nesibodinčiu durti pirštu į bendrą tautos sąžinę.

     

 

2019-04-17 Autorius: Ema Purickaitė, 3d klasė
blog image

Savanorystė - tai galimybė pasijausti naudingam bet kokio amžiaus žmonėms. Savaitgalį įvyko kasmetinė akcija „Maisto Bankas”. Šioje akcijoje turėjome galimybę dalyvauti ir mes - „Ąžuolyno” gimnazijos  mokiniai. Aš jau nebe pirmus metus dalyvauju savanoriškoje veikloje, ypač „Maisto banke”. Kiekvieną sezoną su didžiuliu noru prisidedu prie jų organizuojamų akcijų. Šį kartą pamainoje aš išbuvau 3,5 valandos. Savanoriavimas man taip  patinka, kad net nepastebiu, kaip greitai eina laikas, su kiek naujų žmonių pabendrauju, kad visą tą laiką prastoviu su šypsena veide ir kad nuoširdžiai su visais bendrauju. Aš nepajutau, kad nuo stovėjimo man nutirpo kojos ar kad esu pavargusi labiau negu įprastai, nes visa tai užgožė žmonių šypsenos, jų bendravimas ir mano didžiulis noras padėti kitiems. O koks gi geresnis būdas visa tai patirti, jei ne savanorystė?

 

2019-04-09 Autorius: Sintija Bambalaitė, 1b
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas