Baigiantis 2018 metams, 1a ir 1c klasės su lietuvių kalbos mokytoja R.Babraitiene vyko į Kauną.  Mūsų kelionės tikslas buvo spektaklis „Gentis” pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Spektaklio režisierius-Agnius Jankevičius. Mane labiausiai palytėję žodžiai: „Mano genties nebėra. Yra tušti trobesiai. Užkaltos durys ir langai. Ir nors seniai tuščia, aš vis vien grįžtu ten. Mintimis. Grįžtu susitikti.“ Išvykome 9 valandą ryte. Atvažiavę į Kauną aplankėme Maironio muziejų. Vaikščiojome po jo buvusius apartamentus. Tikėjausi, jog tai bus eilinis, niekuo neišsiskiriantis muziejus. Mano išankstinis nusistatymas nepasitvirtino. Buvo įdomu ir informatyvu. Labiausiai įsiminė istorija apie per aukštai pakabintą veidrodį Maironio svetainėje. Pas jį atėjusios viešnios jam skųsdavosi, kad negali matyti savo atvaizdo veidrodyje. Maironis turėjo paprastą atsakymą, kuriam nėra lygių. Jis sakydavo: „Jūs atrodote taip pat gražiai kaip visada, veidrodis jums nereikalingas“. Gidė paaiškino, jog veidrodis yra skirtas vizualiai padidinti kambarį, o ne pasižiūrėti į save. Turėjome laisvo laiko, kurio metu vaikščiojome po Kauno senamiestį ir kitas gražias vietas. Šeštą valandą prasidėjęs spektaklis nustebino dekoracijų grožiu, suderintu su paprastumu, bei spektaklio aktualumu šiandienai. Spektaklis parodė, kaip vienas veiksmas gali lemti  kelių tos šeimos kartų likimą. Supratau, jog  turime galvoti apie savo veiksmus ir jų įtaką mūsų aplinkiniams, nes ateitis yra nenuspėjama. Spektakliui pasibaigus, sėdome į autobusą ir grįžome į Klaipėdą. Kelionė buvo trumpa, bet prasminga. Praplėtėme savo akiratį ir papildėme savo žinių bagažą keliomis įdomiomis įžvalgomis. Daug skirtingų asmenybių - daug skirtingų nuomonių, bet manoji tokia.